Naujienos

Interviu ciklas „...ir širdyje su Lietuva“

2019 10 31

2019-ieji - Pasaulio lietuvių metai, tad skatinant lietuvybę, meilę gimtajam kraštui, stiprinant ryšį su gimtine, biblioteka kalbina po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius.

Kalbiname Ritą Pankūnienę, pirmiausia, kaip pati sako - mama, o po to vyriausioji finansininkė, gyvenanti Dubline (Airija).

Kiek laiko jau gyvenate užsienyje?

Jau skaičiuojame 15 metus. Kai išvykome iš Lietuvos, buvome labai jauni, planavome Airijoje apsistoti vos dvejiems metams, gal daugiausia trejiems, o išėjo taip, kad užsibuvome.

Ar domitės naujienomis apie Lietuvą?

Taip, nors, prisipažinsiu, mane dažnai erzina populiariųjų portalų antraštės.

0001_1_1572528033-3ccfe6bccdcdbcfddb284c280232326a.jpg
Jei dabar grįžtumėte į Lietuvą, kurią vietą norėtumėte labiausiai aplankyti? Kodėl?
Senelius, nes tai yra, ko gero, vienintelė vieta, į kurią grįžusi jaučiuosi grįžusi į vaikystės oazę, čia užplūsta prisiminimai apie nerūpestingus laikus, hamaką, pakabintą tarp dviejų didžiulių obelų, obuolių sūrį ir senelių pasakojimus.

Kaip manot, ar svarbu skleisti lietuvybę užsienyje gyvenantiems lietuviams? Kokiomis priemonėmis, būdais tai galima daryti?

Taip, žinoma labai svarbu, ypač vaikams! Esu tvirtos nuomonės, kad labai svarbu nenukirsti lietuviškų šaknų vaikams. Mes daugeliu atveju esame pirmosios kartos išeiviai, todėl Lietuva, lietuvių kalba ir tradicijos yra mumyse įsišakniję, o vaikams, gimusiems svetur, yra labai sunku surasti savo identitetą. Labai svarbu su vaikais kalbėti lietuviškai, mokyti juos nuo mažų dienų mūsų kalbos. Mes auginame du sūnus ir jie puikiai kalba lietuvių kalba, ne tik kalba, bet ir nesigėdija jos. Visada pasiėmusi iš darželio mažąjį pasisveikinam ir kalbamės lietuviškai ir man smagu, kad jis nesako: „Mama, šššš, nekalbėk taip“. O vyresnėlis puikiai supranta, koks yra didelis privalumas kalbėti kalba, kurios aplinkui esantys nesupranta.
Žinoma, dažnai girdžiu klausimų: „O kodėl jūsų vaikų vardai ne lietuviški?“ Atsakymas gal ir keistas, bet vaikų vardai lietuvybei netrukdo.
Renginiai, susibūrimai, valstybinių švenčių minėjimai yra puiki priemonė skleisti lietuvybę tiek suaugusiems, tiek vaikams. Airijoje turime didelį aktyvių lietuvių būrį ir renginių yra labai daug.

Ko labiausiai, susijusio su Lietuva, ilgitės?

Geras klausimas... Ilgai svarsčiau, ko ilgiuosi. Maisto produktų mes turime į valias, lietuviškų renginių taip pat. Aš tikriausiai labiausiai ilgiuosi namų pojūčio Lietuvoje, ne kaip svečio, o priklausančio būtent ten. Kol kas, deja... bet man labai patinka lietuviška gamta, kaimas, miškas ir pievos. Netgi ilgiuosi viduržiemio šaltuko, kai po kojomis braška sniegas.

Jūsų mėgstamiausia lietuviška knyga?

Esu Algimanto Čekuolio knygų gerbėja.

Ar planuojate grįžti gyventi į Lietuvą? Kodėl?

Pagal planą, jau 12 metų turėjome gyventi Lietuvoje. Planuoti, nebeplanuoju ir, prisipažinsiu, man baisu. Išvykome į Airiją vien tik dėl ekonominių priežąsčių, buvo sunku, bet vis tiek tikėjomės geriausio. Dabar grįžti atgal, kai gyvenimas sukasi visai kitu ritmu ir niekada nežinai, ar ten įsitvirtinti galėsi tu ir tavo vaikai, yra labai baugu. Žaviuosi žmonėmis, kurie grįžta atgal ir tikrai smagu girdėti sėkmės istorijas, tačiau kol kas aš bilieto į viena pusę savo šeimai nematau.

Interviu ciklas „...ir širdyje su Lietuva“ parengtas įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės finansuotą projektą „Mes amžinam Lietuvą“.

Paskutinį kartą redaguota: 2019 10 31