Naujienos

Interviu ciklas „...ir širdyje su Lietuva“

2019 10 08

2019-ieji - Pasaulio lietuvių metai, tad skatinant lietuvybę, meilę gimtajam kraštui, stiprinant ryšį su gimtine, biblioteka kalbina po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius.

Kalbiname Egidijų Meilūną, Lietuvos Respublikos ambasadorių Airijoje (Airija, Dublinas):

Koks Jūsų požiūris į emigraciją? Dažnai tenka išgirsti, kad Lietuva - tai „piktoji pamotė“, išvariusi savo vaikus. Kaip manote Jūs?

Kalbant apie tėvynę, Lietuvą, visuomet pravartu pradžioje pažiūrėti į veidrodį. Ką ten pamatysime, tai ir yra mūsų Lietuva. Ji nėra kažkas „šalia mūsų“ ar „už mūsų“, mes visi kartu ir esame Lietuva. Tik nuo mūsų priklauso, kokią mes ją kuriame ir kokią ją sukursime. Tik nuo mūsų priklauso, ar ji bus „geroji mama“, ar „piktoji pamotė“. 


0001_1_1570091799-eedbf0266263586da2768de096db65db.jpg
Todėl yra neteisinga ir nekorektiška sakyti, kad tėvynė išvarė savo vaikus, nes nieks nieko nevarė. Beje, laisvai keliauti ir judėti tapo galima tik tada, kai Lietuva tapo laisva valstybe ir pilnateise Europos, viso pasaulio valstybių bendrijos, nare. Turbūt dauguma prisimena sovietų okupacijos metus, kai gyvenome už tikros „geležinės uždangos" ir apie jokį laisvą judėjimą net kalbos būti negalėjo. Manau, kad emigracijos dramatizuoti nereikia, nes pirmiausia – tai laisvės, laisvo žmonių apsisprendimo ir naujų galimybių išraiška. Taip, išvykę žmonės yra nuostolis valstybei, tačiau daug žmonių grįžta su nauja patirtimi, naujomis idėjomis ir iniciatyvomis, kurios praturtina mūsų valstybę. Galiausiai prisiminkime, kad emigracija nėra kažkoks išskirtinai lietuviškas fenomenas, visos tautos migruoja. Ryškiausias pavyzdys – Airija. Airių diaspora įvairiuose pasaulio kampeliuose yra daug kartų didesnė, negu airių, gyvenančių Airijoje, skaičius. Tačiau jie palaiko glaudų ryšį su tėvyne, didelės išeivijos paramos ir pagalbos dėka Airija tapo klestinčia šalimi, viena turtingiausių Europoje. Airijoje, matydamas daugelio tautiečių siekį puoselėti lietuvybę ir ryšį su Lietuva, jai padėti, manau, kad galime ir mes optimistiškai žvelgti į ateitį.

Kultūra kaip žemės trauka – nepastebima, kol ,,nešokteli aukštyn'' – nesusiduri su kitomis. Kokius įžvelgiate esminius airių ir lietuvių kultūrinius skirtumus bei panašumus?

Panašumų ir skirtumų yra daug, tad trumpai atsakyti į šį klausimą būtų sunku. Žinoma, airių keliautoja ir žurnalistė June Molloy, pirmą kartą apsilankiusi Lietuvoje, parašė puikų straipsnį apie mūsų šalį, kurio pavadinimas, manyčiau, žaismingai atsako į jūsų klausimą: „Maniau, kad airiai valgo labai daug bulvių, bet apsilankiusi Lietuvoje pakeičiau savo nuomonę". Esame pakankamai artimi su tolokai nuo Lietuvos gyvenančiais airiais – dėl panašių istorinių patirčių, religijos, tų pačių puoselėjamų vertybių. Airiai yra verslūs žmonės, tad lietuvius vertina kaip labai darbščius. Daug būtų galima vardinti kultūrinių ir kitokių panašumų, tad kalbantis netgi su pirmą kartą sutiktu airiu bendrų temų galima rasti labai daug. O apie skirtumus trumpai galima būtų pasakyti taip: airiai daugiau negu lietuviai šypsosi, tačiau miškuose nerenka grybų, nors lietus Airijoje lyja visgi dažniau.

Ar pritariate šiam teiginiui: nebūtina gyventi gimtojoje šalyje, kad jaustumeisi 100 proc. savo šalies atstovu?

Į šį klausimą galima būtų atsakyti taip pat klausimu: „atsakykime pirmiausia – o kiek visgi mūsų yra? Mažiau, negu trys milijonai, ar daugiau negu keturi milijonai?" Svarbiausia mums patiems neskirstyti tautos į „mes" ir „jie", „išvykę" ir „likę". Esame viena tauta, viena Lietuva, tad netgi jeigu likimas lėmė gyventi ne gimtojoje šalyje, galima visur jaustis savo šalies atstovu. Svarbiausia yra ryšys su tėvyne ir noras jį puoselėti – nesvarbu kur begyventum.

Kaip manot, ar svarbu skleisti lietuvybę užsienyje gyvenantiems lietuviams? Kokiomis priemonėmis, būdais tai galima daryti?

Be abejonės, tai – vienas svarbiausių dalykų. Man regis reikėtų kalbėti ne apie lietuvybės skleidimą, bet apie puoselėjimą. Puoselėjimą bendromis pastangomis – ir išeivių, ir Lietuvos valstybės. Esu giliai įsitikinęs, kad pagrindinė priemonė yra lituanistinis švietimas, lituanistinių mokyklų veikla, nes pirmiausia turime rūpintis jaunosios kartos tapatybės puoselėjimu, svarbu, kai vaikai žinotų savo šaknis. Pasaulyje veikia daugiau kaip 200 lituanistinių mokyklų, vien Airijoje yra 17, tačiau to nepakankama, nes tik labai maža dalis išeivių vaikų turi galimybę mokytis lietuvių kalbos sistemingai. Tai – svarbiausias dalykas, jeigu norime, kad jaunoji išeivijos karta jaustų glaudų ryšį su Lietuva. Todėl reikia žymiai didesnės paramos lituanistiniam švietimui. Beje, mokyklos suburia ne tik vaikus. Matome labai daug gražių pavyzdžių, kai lituanistinės mokyklos įkūrimas padeda suburti ir suaugusiųjų bendruomenes. Be jokios abejonės, svarbios ir kultūrinės, ekonominės bei sporto iniciatyvos, buriančios tautiečius. Šį rugpjūtį surengėme pirmąją lietuvišką šeimų sporto šventę Airijoje, kuri sulaukė didelio tautiečių dėmesio, dalyvavo beveik tūkstantis suaugusiųjų ir vaikų. Šventės šūkis buvo „Visos Lietuvos komanda". Pasibaigus renginiui gera buvo girdėti: „jautėmės esą Lietuvoje".

Klausimas – KAM ( ta lietuvių kalba vaikams gyvenantiems Airijoje)?

Kiekvienas žmogus pirmiausia turi žinoti, kas jis yra, kokios jo šaknys, kitaip jo gyvenimas nebus pilnavertis. Tad vaikui, gimusiam lietuviškoje šeimoje, yra itin svarbu mokėti lietuvių kalbą, jo tėvų, senelių kalbą. Be to, mokslininkai jau seniai įrodė, kad dviejų ar net trijų kalbų mokymasis ankstyvojoje vaikystėje labai teigiamai veikia vaiko raidą. Lietuvos ir Airijos santykiai labai intensyvėja, plečiasi bendradarbiavimas, auga prekybos apimtys, daugėja abipusių investicijų, steigiamos bendros įmonės, ženkliai auga turistų srautas. Tad lietuvių kalbos mokėjimas gyvenant Airijoje atveria naujų galimybių ir įsidarbinant bei planuojant savo karjerą. Lietuvių kalba yra oficiali Europos Sąjungos kalba, o norint dirbti ES institucijose reikia mokėti bent dvi oficialias ES kalbas, tad lietuvių ir anglų kalbų mokėjimas ir čia gali labai praversti. Baigiant mokyklas Airijoje galima pasirinktinai laikyti ir lietuvių kalbos egzaminą. Yra daugybė pavyzdžių, kai lietuviams absolventams geras lietuvių kalbos egzamino balas atvėrė duris į Airijos universitetus. Netgi Airijos švietimo ministerija skatina lietuvių vaikus, gyvenančius Airijoje, mokytis lietuvių kalbos. Bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Dubline ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, prieš metus trijose Airijos mokyklose sudaryta galimybė mokytis lietuvių kalbos 12–16 metų mokiniams. Tikimės, kad šiemet tokių mokyklų sąrašas dar išsiplės.

Kaip manote, lietuvių kalba – turtas ar vargas ( gyvenantiems kitapus Lietuvos)?

Į šį klausimą, regis, jau atsakiau, pateikdamas konkrečius pavyzdžius, kodėl svarbu ir naudinga mokytis lietuvių kalbos gyvenant Airijoje. Tad mano apibendrintas atsakymas į šį klausimą būtų – lietuvių kalba vienareikšmiškai yra didelis turtas gyvenantiems kitapus Lietuvos.

Kokia Jūsų mėgstamiausia lietuviška knyga?

Lietuvių literatūra yra tokia turtinga, kad nėra paprasta išrinkti vieną mėgstamiausią lietuvišką knygą, tad norėčiau įvardinti bent keletą jų: Balio Sruogos „Dievų miškas", Ievos Simonaitytės „Vilius Karalius", Tomo Venclovos „Lietuvos istorija visiems".

Dėkojame už pokalbį.

Lietuvos ambasadorių Airijoje, Egidijų Meilūną, kalbino Post - Primary Languges Ireland, lietuvių kalbos mokytoja Jurgita Urbelienė.

Interviu ciklas „...ir širdyje su Lietuva“ parengtas įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės finansuotą projektą „Mes amžinam Lietuvą“.

  
Paskutinį kartą redaguota: 2019 10 16